Sausumos gyvûnai

Þirafa (lot. Giraffa camelopardalis, angl. Giraffe, vok. Giraffe) – þirafiniø (Giraffidae) ðeimos stambus porakanopis þinduolis.Jà nesunku paþinti ið ilgo kaklo ir ryðkiø dëmiø ant viso kûno. Daugiausiai laiko þirafa praleidþia prie akacijø - jø lapai yra pagrindinis þirafos maisto ðaltinis

Dramblys per dienà suëda apie 200 kg augalø ir iðgeria iki 130 l vandens. Afrikinis dramblys yra tipinis savanø gyventojas, taèiau jis nesunkiai prisitaiko ir prie kitø sàlygø, todël gali gyventi á pietus nuo Sacharos iðsidësèiusiuose rajonuose. Vienintelë sàlyga-gyvenamojoje vietoje turi bûti geriamojo vandens ðaltiniø ir galimybë maudytis. Sausros metu drambliai iðdþiuvusiø upiø vagose iltimis rausia duobes, á kurias susikaupia vandens. Tokiomis girdyklomis naudojasi ne tik drambliai, bet ir kiti gyvûnai.

Dramblys bëgioja greièiau uþ þmogø, jis gali judëti 8-9 km per valandà greièiu ir toká tempà iðlaikyti be poilsio daugybæ valandø. Drambliø kaimenë, ieðkanti naujø ganyklø, per dienà gali áveikti apie 80 km. Pateliø iltys trumpesnës nei patinø. Didþiausia dramblio ilèiø pora siekë 3,1 m ilgio ir svërë net 105 kg

Dykuminis zebras (lot. Equus grevyi, angl. Grevy's Zebra, vok. Grevyzebra) – arkliniø (Equidae) ðeimos neporakanopis þinduolis. Stambiausia zebrø rûðis, gyvena Etiopijos ir Somalio pusdykumëse.

Lama (lot. Lama glama, angl. Llama, vok. Lama) – kupranugariniø (Camelidae) ðeimos porakanopis þinduolis.

Maþasis hipopotamas (lot. Hexaprotodon liberiensis, angl. Pygmy Hippopotamus, vok. Zwergflusspferd) – hipopotaminiø (Hippopotamidae) ðeimos stambus þinduolis. Paplitæs Vakarø Afrikos (daugiausia Liberijos, Siera Leonës) miðkuose ir pelkynuose.

Liûtas (Panthera leo, angl. Lion, vok. Löwe) – katiniø (Felidae) ðeimos plëðrus þinduolis, valdþios simbolis. Gyvena savanose, miðko savanose, krûmynuose. Gyvenimo trukmë – 32 metai.

Patinai iðsiskiria savo karèiais, sveria iki 250 kg, patelës þymiai maþesnës, sveria iki 136 kg. Laisvëje liûtai iðgyvena iki 10-14 metø, gyvena ðeimomis – keletas giminystës ryðiais susijusiø pateliø su vaikais bei vienas ar daugiau patinø.

1930 m. tigrø buvo apie 100 tûkst. Dabar kur kas maþiau – tigras laikomas nykstanèiu gyvûnu. Natûrali ðiø gyvûnø aplinka griaunama, juos daþnai nusiþiûri brakonieriai. 1970 m. Indijoje buvo visiðkai uþdrausta tigrø medþioklë. Tigrø naikinimui nesumaþëjus, 1972 m. ávykdytas Tigro projektas. Buvo iðleistas ástatymas, kuris tigro kailio pirkimà, pardavimà paskelbë kriminaliniu nusikaltimu. Draustiniuose, vad. tigrø priebëgose, ribojamas naminiø gyvuliø ganymas, o miðkø kirtimas uþdraustas. Ðiuo metu plëðrûnø pagausëjo

Kupranugariai kilo ið Ð. Amerikos, nors laisvëje gyvenanèiø kupranugariniø nebuvo dar Kolumbui atradus Amerikà. Ðiø gyvûnø pradininkas atsirado prieð 45 mln. metø. Jø kaulø randama nuosëdinëse uolienose. Jie buvo nedideli, be kupros, bet jau turëjo kupranugariams bûdingø poþymiø

Juodasis lokys, arba baribalas (lot. Ursus americanus, angl. American Black Bear, vok. Amerikanischer Schwarzbär) – lokiniø (Ursidae) ðeimos þinduolis.

Juodasis lokys sutinkamas visoje Ðiaurës Amerikoje, nuo Kanados ir Aliaskos iki Meksikos, Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Baribalai sutinkami 39-iose ið 50 JAV valstijø ir visose Kanados provincijose. Manoma, kad anksèiau baribalø populiacijà Ðiaurës Amerikoje sudarë apie 2 milijonus lokiø, vëliau jø sumaþëjo iki 200 000, taèiau per paskutinius deðimtmeèius vël pradëjo daugëti, ið dalies dël taikomø apsaugos priemoniø. Manoma, kad ðiuo metu yra daugiau nei 600 000 baribalø

Oþka (lot. Pelecus cultratus, vok. Ziege) – karpþuviø þuvis, priklausanti karpiniø (Cyprinidae) ðeimai. Labai graþi þuvis, ilgais it sparnai krûtinës pelekais, tviskanti sidabru. Nugara þalsvai pilka, pelekai pilkðvi, pilvo briauna aðtri ir neþvynuota, þiotys uþriestos á virðø. Kûnas ilgas ir plokðèias, ðoninë linija vingiuota. Uþauga iki 1,5 kg, o daþniausiai sugaunamos apie 0,5 kg.

Raganosiniai (lot. Rhinocerotidae) - neporakanopiø (Perissodactyla) - þinduoliø ðeima. Tai tvirtos sandaros labai stambûs þinduoliai. Priekinës ir uþpakalinës kojos tripirðtës. Ant snukio yra 1 arba 2 vienas uþ kito iðsidëstæ epidermio kilmës ragai. Visur saugomi.

Seniausias þinomas raganosis Hyrachyus gyveno eoceno laikotarpiu ir buvo ðuns dydþio. Ið jo iðsivystë didþiausias visø laikø sausumos þinduolis - Baluchitherium. Vëlesni raganosiai, pvz., gauruotasis raganosis, buvo jau dabartiniø raganosiø dydþio

Avis, arba naminë avis (lot. Ovis aries) – porakanopiø bûrio, dykaraginiø (Bovidae) ðeimos naminis gyvûnas. Manoma, kad avys prijaukintos maþdaug prieð 10 000-12 000 m.

Avys yra 55-100 cm aukðèio, kûno ilgis iki uodegos pradþios - 60-110 cm. Avys sveria 30-100 kg, avinai - 60-180 kg. Gyvena 8-10, daugiausia 20 metø

Upinis bebras (Castor fiber, angl. European beaver, vok. Biber) – (Castoridae) ðeimos, stambiausias Lietuvos grauþikas, sveriantis 20-26 kg.

Vienu metu Europoje praktiðkai iðnaikinti, daugiausia dël kailio, taip pat sruogliø, kurie, kaip manyta, turi gydomøjø savybiø. Po Antrojo pasaulinio karo daug kur reintrodukuoti, keletas tûkstanèiø gyvena Elbëje, Ronoje, Skandinavijoje. Reintrodukuoti Bavarijoje, Nyderlanduose ir pastebima plitimo á kitus regionus tendencija

Lûðis (Lynx lynx, angl. Eurasian lynx, vok. Eurasische Luchs) – katiniø (Felidae) ðeimos plëðrus þinduolis. Lûðis áraðyta á Lietuvos raudonàjà knygà (2008 m. Lietuvoje gyvena kelios deðimtys lûðiø).

Praeityje lûðys buvo paplitusios visoje Europoje, taèiau XX amþiaus viduryje rytinëje ir vidurinëje Europos dalyje jos iðnyko. Paskui pradëta lûðis reintrodukuoti ir tai sëkmingai vykdoma. Apie 90% visø ðios rûðies atstovø gyvena Sibire.

Laikosi didesniuose miðkuose. Minta pelëmis, pelënais, stirnomis, elniais, bet daþniausiai puola silpnesnius, paliegusius þvërelius.

Maistas – þinduoliai (gazelës, buivolai, laukiniai ðunys, kartais net liûtai ar þmonës), paukðèiai, ropliai, þuvys, dvësena.

Medþioklës taktika – aukà pulti ið pasalø. Medþiodamas krokodilas plûduriuoja seklumoje ir laukia atsigerti ateinanèiø gyvûnø. Jo galva yra tokios sandaros, kuri leidþia akis, ausis ir ðnerves iðkiðti á pavirðiø, o likæs kûnas nugrimzta. Kartais krokodilas praryja vienà kità akmená, kûno masei padidinti. Aukai pakankami priartëjus, ðis þaibiðkai jà puola ir stipriai laikydamas nasruose, bando nusitemti á vandená ir paskandinti.

Auksaspalvë liûtbeþdþionë (Leontopithecus rosalia, angl. Golden Lion Tamarin, vok. Goldgelbes Löwenäffchen) – kabiauodegiø beþdþioniø (Cebidae) primatø rûðis. Veidas tamsiai pilkas, o plaðtakos ir rankø pirðtai ilgi ir ploni, kad galëtø ið þievës ir plyðiø iðkrapðtyti vabzdþiø lervas. Taèiau apie keturis penktadalius maisto sudaro vaisiai, kuriuos papildo sakai ir nektaras. Maitinasi dienà, o naktá miega sàþalynuose arba daþniau medþio drevëje.

Pilkasis vilkas (lot. Canis lupus, angl. Grey Wolf, vok. Wolf) – stambiausias ið visø laukiniø ðuniniø (Canidae) ðeimos, proporcingo sudëjimo þinduolis, visø naminiø ðunø protëvis.

Rudoji lapë (lot. Vulpes vulpes, angl. Red Fox, vok. Rotfuchs) – ðuniniø (Canidae) ðeimos þinduolis. Laisvëje gyvenanèios lapës paprastai iðgyvena 7 metus, o nelaisvëje – 14 metø. Tai vienas labiausiai paplitusiø plëðrûnø pasaulyje, daþnas pasakø herojus. Rudøjø lapiø yra apie 50 skirtingø porûðiø. Skirtingai nei pilkoji lapë, rudoji medþiais nelaipioja. Artimas lapës giminaitis – ðuo

Gazelës...
Þirafinë gazelë (lot. Litocranius walleri, angl. Gerenuk, vok. Giraffengazelle) – tikrøjø antilopiø (Antilopinae) poðeimio dykaraginis (Bovidae) þinduolis


Dikdikai (lot. Madoqua) – tikrøjø antilopiø (Antilopinae) poðeimio dykaraginiø (Bovidae) þinduoliø gentis


Elniaoþë gazelë, arba garna (lot. Antilope cervicapra, angl. Blackbuck, vok. Hirschziegenantilope) – tikrøjø antilopiø (Antilopinae) poðeimio dykaraginis (Bovidae) þinduolis. Paplitæs ðiaurës vakarø ir centrinëje Indijoje, bei auginamas JAV, Argentinoje

Elniniai (Cervidae) – porakanopiø (Artiodactyla) þinduoliø ðeima. Gyvûnai proporcigi, ilgomis, lieknomis kojomis. Patinai turi ðakotus ragus, o ðiaurinio elnio raguotos ir patelës. Tik nedaugelis rûðiø neturi ragø. Visai susiformavæ ragai yra ið labai kieto kaulo, be raginës makðties, kasmet metami ir uþauginami ið naujo. Jaunas ragas minkðtas, apaugæs plaukuota oda, su kraujagyslëmis.