Virtuvë

Nusipraususi ateinu á virtuvæ. Iðsiimu ið ðaldytuvo nuo vakar likusios picos. Ásidedu jà á lëkðtæ ir nueinu á svetainæ.

Ateinu á virtuvæ ir pasiimu sûrelá ir iðsiverdu kavos. Uþkandusi ir atsigërusi iðlekiu á darbà.

Ateiname á virtuvæ. Að paklausiu Alessandros:
-Kà norëtum valgyti?
-Neþinau, gal... sumuðtiná su kava.
-Uþsakymas priimtas,-juokdamasis atsakau.
Tada uþtepu du sumuðtiniu, vienà sau ir kità Alessandrai. Pasiimu du puodelius. Á juos ápilu kavos. Padedu sumuðtinius ir kavà ant stalo.
Kai pavalgome, að tariu Alessandrai:
-Tai tuomet vaþiuojame.
-Gerai, tu nueik uþvesk automobilá, o að greit nubëgsiu pasiimt rankinës,- taip tarusi Alessandra nubëga á virðø, o að iðeinu á kiemà.