Vandens gyvûnai

Milþiniðkame akvariume galite pamatyti ávairiø vandenynø, jûru, eþerø gyventojus.

Þuvys

Labai nuodinga þuvis Fugu. Pajautusi pavojø iðsipuèia. Jos nuodø pakaktø 20-30 þmoniø, kurie mirðta kentëdami.


Zebrinë sparnapelekë. Graþuolë þuvis, taèiau itin pavojinga. Pasidabinusi nuodingø dygliø vëriniu.


Þuvis-Akmuo. Ðios apie 40 centimetrø ilgio þuvys tyko neatsargiø plaukiotojø Raudonojoje jûroje, Indijos ir Ramiajame vandenynuose. Ðiø þuvø nuodai þmonëms sukelia skausmà, nuo kurio galima net iðprotëti, prarasti sàmonæ. Ádûrimø vietose atsiranda skaudûs iðtinimai, sutrinka kvëpavimas. Jei nebus suteikta pagalba - po penkiø valandø þmogø gali iðtikti koma.

Mënulþuvë yra sunkiausia pasaulio kaulinë þuvis (sveria iki 2 tonø).


Vëliau bus pabaigta.

Pratesimas:
Tai apie 20 mm dydþio deðimtkojis vëþiagyvis, kuris randamas ir Lietuvos pajûryje. 2002 m. ðiø krabø ypaè daug stebëta ties Klaipëdos jachtklubu. Taip pat sugauta ir kitose uosto vietose. 2004 m. ði rûðis indentifikuota kaip nauja krabø rûðis Lietuvos pajûryje. Natûraliai gamtoje dumbliniai krabai buvo iðplitæ Atlanto vandenyne ties Amerikos krantais, ypaè Meksikos álankoje. Su laivais ði rûðis iðplito ir kituose pasaulio regionuose.

Jûrø þvaigþdë taip pat yra gyvas organizmas kuris kvëpuoja ir minta kaip ir þuvys.

Klarko jûrø klounas (lot. Amphiprion clarkii, angl. Clark's anemonefish, Yellowtail clownfish, vok. Clarks Anemonenfisch) – vienuolþuviniø (Pomacentridae) ðeimos labai spalvinga þuvis su juodomis, baltomis ir geltonomis juostomis. Uodegos pelekas baltas ar geltonas ir yra ðviesesnis uþ likusià kûno dalá. Patelë didesnë uþ patinëlá. Tai populiari akvariuminë þuvis. Gyvena simbiozëje su ávairiø rûðiø aktinijomis.

Rausvasis skunkinis jûrø klounas (lot. Amphiprion perideraion, angl. Pink anemonefish) – vienuolþuviniø (Pomacentridae) ðeimos þuvis. Kûnas iki 10 cm ilgio, rausvai roþinis, su baltomis juostomis, einanèiomis burnos ðonais ir iðilgai nugaros. Nugarinis pelekas baltas.

Nematolebias whitei yra margos þuvys (kaip ir dauguma kitø killifish'ø). Patinai yra dailesni ir didesni uþ pateles, uþauga iki 12 cm, o patelës 7-8 cm. Patinø kûnas yra þalsvai raudonas, per visas kûnas nusëtas maþyèiais þaliais taðkeliais, uodegos pelekas uþapvalintas. Nugarinis pelekas, kaip ir analinis, yra pailgas, smailiais galais. Ant visø pelekø yra daugybë þalsvø taðkeliø, ant analinio peleko - rausva juosta. Patelës nëra tokios dailios kaip patinai. Jos maþesnës, turi pilkus ir ðviesius dryþius kaip tigrai. Kartais bûna keletas juodø dëmiø. Visi pelekai yra uþapvalinti.

Gamtoje galioja dësnis, jog iðlieka tik stipriausi, o kartais ir iðradingiausi. Viena þuvis gelbëdamasi nuo jà medþiojanèiø plëðrûniø, pabëga nuo jø tiesiog iðskrisdama á orà. pastebima beðokinëjanti ið vandens ðiltuose okeaniniuose vandenyse. Aptakios torpedos formos kûnas, bei platûs krûtinës pelekai, padeda ðiai þuviai tarsi paukðèiui iðsilaikyti ore.

Ir jûrø, ir upiø rajos bûna ávairaus dydþio: nuo nykðtukiniø – keliø deðimèiø centimetrø skersmens – iki milþiniðkø mantø, daþniausiai vadinamø jûrø velniais – jos siekia 7-8 metrus ploèio ir sveria iki pustreèios tonos! Daþniausiai rajos laikosi prie pat kranto, bet yra daugybë jø rûðiø, gyvenanèiø 2500-2700 metrø gylyje.

Ðie dideli vandenø gyvûnai dar daþnai vadinami jûrø velniais. Tie, kuriems bent kartà pavyko stebëti milþiniðkà rajà, plevenanèià lyg paslaptingà paukðtæ vandenyno gelmëse, tikina, kad pamirðti ðio reginio neámanoma. Grakðtûs, uþburiantys pelekø judesiai panaðûs á sparnø mostus. Neveltui kai kurios rajos nemoksliðkai vadinamos "vandenø ereliais", "plaðtakëmis". Taèiau ðios jûrø „plaðtakës“ gali net labai skaudþiai nubausti neatsargius þioplinëtojus, sumàsèiusius neatsargiai paplaukioti ar pabraidyti tropiniø vandenø pakrantëse....

Akmens þuvis. Ji gali pasislëpti bet kur ir betkada. Daþniausiai guli smëlyje ir tarp akmenø...Iðvaizdà keièia...